Visi norime pokyčių: laukiame šiltų ir saulėtų dienų, sprogstančių medžio pumpurų, augančios gamtos.

Reikia augimo ir mums: tikėjime, viltyse, santykiuose.  

..........................

Augti aktyvioje ir užvedančioje veikloje.

.........................................

Augti nebijant klysti, ieškoti ir atrasti net ir  visai netikėtų dalykų.

Augdami keičiamės, todėl nieko nuostabaus, kad ir Velykas – pirmąją svarią  pavasario šventę, 

kasmet atrandame vis kitaip ir kitokią.

Kas kiekvienam iš mūsų yra Velykos?

.........................................

Daugumai – tai su gyvybingu ir pavasariškos gamtos detalėmis susiję dalykai; skanumynais,

margučiais, sveikinimais, pasibuvimais, bažnyčios aplankymu.

Tai savotiškas dvasinio pakilimo laikas su gilesniu savos paskirties, savos lemties ir  veiklos pajutimu.

Tai  pakankamai jaunatviška būsena nepriklausanti nuo metų: entuziazmas, pagyvėjimas,

atsigavimas apglėbia mus.

Jaučiamės tarsi ką tik į rankas gavę išsvajotą bilietą į ateities  laimės traukinį.

Beliko tik suspėti jį atrasti ir iki jo nukakti... prieš tai  nedrąsiai praveriant ar atidarant plačiai,

 su tikro šeimininko jutimais, savąsias Bažnyčios duris.

Ko gi mes ieškome Didžiojoje pavasario šventėje?

...................................................

Gal ieškome būdų kaip gilau patyrinėti save ir savo sąžinę? 

Gal siekiame susitaikyti su savo būtimi, su Dievu, su tiesa prieš save patį?

Daug įvairių klausimų kirba mūsų galvose. Ir atsakymų kiekvienas turime ne ką mažiau.

Jie  glūdi pas kiekvieną širdyje, o Velykų laike tik  jautriau, emocingiau ir labiau išreiškiami.

Ar galime surasti tai, ko ieškome?

.................................

Žinoma, kad galime. Juk, jaunuolių akimis žiūrint, kelionė ilga. Susitikimų daug. Ambicijų irgi užtenka.

Tik, deja, daugelio patirtis byloja, jog kaip galime atrasti, taip lengvai galime ir prarasti... 

tiek dvasinę ramybę, tiek materialines gėrybes, tiek prasmingus tarpusavio santykius.

Velykų žinioje telpa visos mūsų gyvenimo spalvos, bet visada daugiau vietos atsiranda atsidėkojimui pasitikėjimu ir meile.

Ir ją pirmiausiai nešame  savo šeimoms, savo brangiausiems ir mylimiausiems artimiesiems.

Visiems, kuriems linkime pačių svarbiausių dalykų, kad jie rinktųsi gyvenimą, o ne nebūtį, gerumą, o ne pyktį.

Ką turime geriausio pasitikdami didžiąją pavasario šventę?

...............................................................

Neabejotinai, vieni kitus. Nieko realiau nėra už patį žmogų, su jo tobulumu ir pasiekimais, baimėmis ir silpnumais.

Kiekviename žmoguje yra daug dalykų, kurie jam priklauso, kurie jam yra geri ir savi,

suvokti ir nevisai, kuris juos augina, saugo ir globoja...

Ir saugome tikėjimą gyvenimo auginimui, atsinaujinimui čia, dabar ir ... gyvenimui po gyvenimo kelionės Žemėje. Velykų valandos.

................................

.......