2020-04-10 | Šv.Velykos
Visi
norime pokyčių: laukiame šiltų ir saulėtų dienų, sprogstančių medžio pumpurų,
augančios gamtos.
Reikia
augimo ir mums: tikėjime, viltyse, santykiuose.
..........................
Augti aktyvioje ir užvedančioje veikloje.
.........................................
Augti nebijant klysti,
ieškoti ir atrasti net ir visai netikėtų
dalykų.
Augdami keičiamės, todėl nieko nuostabaus, kad ir Velykas – pirmąją svarią pavasario šventę,
kasmet atrandame vis kitaip
ir kitokią.
Kas
kiekvienam iš mūsų yra Velykos?
.........................................
Daugumai – tai su
gyvybingu ir pavasariškos gamtos detalėmis susiję dalykai; skanumynais,
margučiais, sveikinimais,
pasibuvimais, bažnyčios aplankymu.
Tai savotiškas dvasinio
pakilimo laikas su gilesniu savos paskirties, savos lemties ir veiklos pajutimu.
Tai pakankamai jaunatviška būsena nepriklausanti
nuo metų: entuziazmas, pagyvėjimas,
atsigavimas apglėbia mus.
Jaučiamės tarsi ką tik į
rankas gavę išsvajotą bilietą į ateities
laimės traukinį.
Beliko tik suspėti jį atrasti ir iki jo nukakti... prieš tai nedrąsiai praveriant ar atidarant plačiai,
su tikro šeimininko jutimais, savąsias Bažnyčios duris.
Ko
gi mes ieškome Didžiojoje pavasario šventėje?
...................................................
Gal ieškome būdų kaip gilau patyrinėti save ir savo sąžinę?
Gal siekiame susitaikyti su savo būtimi,
su Dievu, su tiesa prieš save patį?
Daug įvairių klausimų
kirba mūsų galvose. Ir atsakymų kiekvienas turime ne ką mažiau.
Jie glūdi pas kiekvieną širdyje, o Velykų laike
tik jautriau, emocingiau ir labiau
išreiškiami.
Ar
galime surasti tai, ko ieškome?
.................................
Žinoma, kad galime. Juk,
jaunuolių akimis žiūrint, kelionė ilga. Susitikimų daug. Ambicijų irgi užtenka.
Tik, deja, daugelio patirtis byloja, jog kaip galime atrasti, taip lengvai galime ir prarasti...
tiek dvasinę ramybę, tiek materialines gėrybes, tiek prasmingus tarpusavio
santykius.
Velykų žinioje telpa
visos mūsų gyvenimo spalvos, bet visada daugiau vietos atsiranda atsidėkojimui
pasitikėjimu ir meile.
Ir ją pirmiausiai
nešame savo šeimoms, savo brangiausiems
ir mylimiausiems artimiesiems.
Visiems, kuriems linkime
pačių svarbiausių dalykų, kad jie rinktųsi gyvenimą, o ne nebūtį, gerumą, o ne
pyktį.
Ką
turime geriausio pasitikdami didžiąją pavasario šventę?
...............................................................
Neabejotinai, vieni
kitus. Nieko realiau nėra už patį žmogų, su jo tobulumu ir pasiekimais,
baimėmis ir silpnumais.
Kiekviename žmoguje yra
daug dalykų, kurie jam priklauso, kurie jam yra geri ir savi,
suvokti ir nevisai, kuris
juos augina, saugo ir globoja...
Ir saugome tikėjimą
gyvenimo auginimui, atsinaujinimui čia, dabar ir ... gyvenimui po gyvenimo
kelionės Žemėje. Velykų valandos.
................................
.......